UAB Merko statyba Lietuvos verslo lyderių (LVL 500) reitinge užėmė pirmąją vietą
„Verslo žinios“ straipsnis. Eglė Markevičienė, Jovita Budreikienė.
Lietuvos verslo lyderių reitingo (LVL 500) viršūnėje šiais metais matome verslų įvairovę – lyderystės vėliavą neša ir inovatyvios aukštųjų technologijų įmonės, ir tradicinių sektorių – statybos, maisto pramonės, transporto, energetikos – bendrovės. 2026 m. reitingo nugalėtojos laurai šiemet atiteko puikius rezultatus pademonstravusiai UAB „Merko statyba“.
„Gerovės valstybei, kurioje norime gyventi, reikia ne didesnių nedarbo išmokų ir ne trumpesnės darbo savaitės, apie ką kalba dabartinė šalies Vyriausybė. Mums labiausiai reikia vertę klientams, darbuotojams ir akcininkams auginančių verslų. Jei turėsime kritinę masę tokių verslų, turėsime ir gerovės valstybę“, – pristatydamas naująjį LVL 500 reitingą, kalba Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius.
Jo įsitikinimu, konkurencingas ir vertę kuriantis verslas yra pagrindinė gerovės valstybės sukūrimo prielaida, o tokia valstybė turės pajėgumų spręsti visus kitus iškylančius iššūkius – sutelkti išteklius gynybai, garantuoti pasiturimą visuomenės gyvenimą, puoselėti kultūrą, užtikrinti deramą švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos lygį.
„LVL 500 projektu „Verslo žinios“ nori atkreipti dėmesį, kad tokių verslų Lietuva turi – ir nemažai. Taip pat diskutuoti apie tai, ko reikia, kad šalies įmonės ir ateityje galėtų kurti vertę, dalintis lyderių išmoktomis pamokomis, kurios kitiems verslams padėtų bręsti ir kurti savo sėkmės istorijas“, – projekto prasmę įvardina U. Jankauskas.
„Verslo žinių“ jau aštuntą kartą skelbiamas LVL 500 reitingas ypatingas tuo, kad jame įmonės vertinamos ne tik pagal apyvartų ar pelnų augimo rodiklius, bet ir atsižvelgiant į kitas verslo lyderiams būdingas savybes – veiklos efektyvumą, darbuotojams sukuriamą naudą, vykdomą tvarumo politiką, indėlį į verslo bendruomenės ugdymą.
Todėl reitinge, į kurį patenka 500 daugiausia balų pagal įvairius kriterijus surinkusių įmonių, ne visada matome didžiausias šalies įmones – į reitingą patenka tos, kurios yra Lietuvos konkurencingumo variklis ir šalies gerovės garantas.
Tai verslai, priėmę sprendimus, padėjusius padidinti veiklos efektyvumą, sugebėję įžvalgiai pasinaudoti pokyčiais vietos ir tarptautinėse rinkose, dosniau nei kiti dalijęsi uždarbiu su savo darbuotojais, skyrę dėmesio tvarumui, veikę skaidriai ir socialiai atsakingai.
Augo ir pajamos, ir pelnas
Sudarant Lietuvos verslo lyderių 500-uką buvo atsižvelgta į 2024 m. finansinius rezultatus bei įvairius praėjusių metų rodiklius, naujausius prieinamus reitingo sudarymo metu. Verslo lyderiams 2024-ieji buvo geresni už ankstesnius metus – TOP 500 įmonių pajamos išaugo 5,7%, palyginti su 2023-iaisiais, o grynasis pelnas – 14,8%. Lyderių 500-ukas 2024 m. iš viso gavo 57,9 mlrd. Eur pajamų ir uždirbo 5,3 mlrd. Eur grynojo pelno.
Grynasis 500-uko pelningumas 2024 m. siekė 9,1%, t. y. 0,7 proc. punkto daugiau nei 2023 m., suskaičiavo „Verslo žinių“ analitikai. Visai tai liudija, kad Lietuvos verslo lyderiai gebėjo veikti efektyviau nei ankstesniais metais. Bendrovėse lyderėse 2024 m. dirbo daugiau nei 223.000 darbuotojų, kurių didelė dalis gavo gerokai didesnį nei vidutinis darbo užmokestį.
Itin platus spektras
Šių metų LVL 500 reitingas išsiskiria tuo, kad į jo viršutines pozicijas pateko itin įvairūs verslai.
Tai demonstruoja, kad erdvės veikti efektyviai ir inovatyviai turi tiek aukštųjų technologijų, tiek tradicinėmis veiklomis užsiimančios bendrovės, o didelė vertė gali būti sėkmingai kuriama ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje.
Pirmajame reitingo 10-uke matome solidžią vertę klientams, darbuotojams ir akcininkams sukūrusią naudotų drabužių ir daiktų prekybos platformą UAB „Vinted“ (2 vieta) – iš Lietuvoje įkurto startuolio išaugusį ir šiuo metu kelis žemynus apimantį verslą.
Taip pat už ryšio įrangos – maršrutizatorių, tinklo komutatorių, daiktų interneto modemų gamybą atsakingą UAB „Teltonika Networks“, trumpųjų impulsų lazerius, naudojamus išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio tikslumo, gaminančią UAB „Light Conversion“ ir kitas aukštųjų technologijų įmones.
Nuo jų neatsilieka tradicinių sektorių atstovai – statybos ir NT plėtros bendrovės, pieno produktų gamintojai.
Lyderių 10-uke matome ir valstybės valdomas energetikos bei geležinkelių įmones, efektyvumu ir sukuriama verte nenusileidusias privatiems verslams.
Suvaldyta apimtis ir masto ekonomika
Šių metų LVL 500 lydere tapo UAB „Merko statyba“, kuri ir anksčiau demonstravo puikius rezultatus, o pernai buvo 4-oje reitingo vietoje.
Su 2024 m. pasiekta 270,6 mln. Eur apyvarta iš generalinės rangos sutarčių – vos ne tris kartus didesne nei metais anksčiau, „Merko statyba“ praėjusiais metais tapo ir viena iš „Verslo žinių“ statybos sektoriaus lyderių, o jos vadovas Saulius Putrimas buvo išrinktas 2025-ųjų Metų CEO.
2024-ieji „Merko statybai“ buvo išskirtiniai dėl didžiulės darbų apimties: daugiau kaip 5.000 žmonių, dirbusių statybos aikštelėse, išlieti 87 vėjo jėgainių pamatai, įrengta ir rekonstruota apie 125 km kelių, nutiesta 500 km kabelinių linijų ir t. t., nuveiktus darbus vardija S. Putrimas.
„Šios apimtys – rezultatas 2023 m. pasirašytų rangos sutarčių už 290,5 mln. Eur“, – nurodo jis.
Keletą pastarųjų metų pagrindinės „Merko statybos“ rangos darbų kryptys Lietuvoje nesikeičia – tai atsinaujinančios energetikos, inžinerinės ir gynybos infrastruktūros projektų plėtra, gyvenamojo būsto statyba.
Anot vadovo, ypač pasiteisino daugiau kaip prieš dešimtmetį priimtas sprendimas suburti atsinaujinančios energetikos sričiai dedikuotą profesionalų komandą. Prie įmonės sėkmės 2024-aisiais prisidėjo ir patikimo NT vystytojo reputacija.
„Pirmosios dvi kryptys: vėjo jėgainių projektai ir inžinerinės bei gynybos infrastruktūros projektai – dabar Lietuvoje yra itin aktualios. Todėl „Merko“, turėdama daug patirties ir profesionalią komandą, gali sėkmingai juos įgyvendinti“, – paprastai aiškina S. Putrimas.
Jo vertinimu, 2024-ieji apskritai buvo vieni sėkmingiausių metų visam Lietuvos statybų sektoriui, o tai taip pat prisidėjo prie puikių „Merko statybos“ rezultatų.
„Tačiau daug didesnę įtaką turėjo „Merko statybos“ priimti strateginiai sprendimai ir mūsų komandos profesionalumas“, – tvirtina S. Putrimas.
Tačiau didelė darbų apimtis 2024 m. buvo rimtas išbandymas įmonės komandai –reikėjo suvaldyti ir tinkamai suorganizuoti darbus didžiuliuose objektuose.
„Džiaugiuosi, kad mums tai pavyko. O didelė darbų apimtis leido maksimaliai išnaudoti masto ekonomijos efektą, dėl darbų organizavimo ir nepertraukiamo darbo buvo pasiektas maksimalus veiklos efektyvumas. Tai neabejotinai prisidėjo prie gerų finansinių rezultatų“, – sako S. Putrimas.
Laukia Rūdninkų karinis miestelis
2025 m. „Merko statyba“ apyvarta buvo kuklesnė – iš generalinės rangos sutarčių Lietuvoje gauta 92 mln. Eur.
„Rezultatą lėmė projektinio statybų verslo cikliškumas. Didžioji dalis rangos darbų – įgyvendinamos ankstesniais metais pasirašytos sutartys“, – paaiškina S. Purtimas.
Vienas tokių projektų – lapkritį Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra, skirta Lietuvoje esantiems JAV kariams. 2025 m. „Merko“ toliau statė ir įrengė vėjo jėgainių parkus, tęsė darbus NT projekte „Vilnelės skverai“, pradėjo statyti naujo projekto „Šnipiškių Urban“ daugiabučius.
Per praėjusius metus pasirašyta naujų rangos sutarčių už 70 mln. Eur, o 2024 m. rangos sutarčių buvo sudaryta už 113,8 mln. Eur, tai, pasak „Merko statybos“, atspindi nuosaikesnį rinkos tempą.
Tačiau ir sudaro tvirtą pagrindą ateinančių metų darbų portfeliui, kuris buvo papildytas 2026 m. sausį pasirašytomis sutartimis dėl Rūdninkų karinio miestelio statybos, atkreipia dėmesį bendrovė.
„Pagal šias sutartis numatyta pastatyti apie 124.000 kv. metrų tikslinio ploto pastatų, statybos darbų vertė – apie 375 mln. Eur, juos reikės atlikti per trejus metus“, – apimtis mini S. Putrimas.
Šiemet „Merko statyba“ taip pat tęs darbus Vilniuje pradėtuose NT projektuose Vilniuje, o jei pavyks gauti statybų leidimus – pradės darbus dar trijuose projektuose Vilniuje – Pelesos, Žalgirio ir Žirmūnų gatvėse. Planuoja investuoti ir Kaune, Brastos gatvėje, kur turi parengusi daugiabučių kvartalo projektą.