MERKO baigė restauruoti istorinį Kauno kareivinių pastatą
UAB Merko statyba baigė darbus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos inicijuotame projekte – bendrovė renovavo Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono kareivinių pastatą.
Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktam istoriniam statiniui remonto jau labai reikėjo – įtrūko sienos ir įgriuvo stogas, pats jis buvo avarinės būklės.
„Kareivinės atnaujintos ne tik pagal paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę dvasią, bet tuo pačiu jos pritaikytos kariams pagal aukščiausius standartus ir Specialiųjų operacijų pajėgų struktūrą bei poreikius. Jėgerių bataliono kariai nuo šiol turės geresnes tarnybos ir įrangos laikymo sąlygas, tai leis efektyviau ruoštis ir vykdyti jiems pavestas užduotis“, – sakė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas plk. Mindaugas Mažonas.
Pasak UAB Merko statyba direktoriaus Sauliaus Putrimo, įgyvendinant šį projektą, reikėjo išsaugoti, vietomis atkurti vertingąsias statinio savybes, o visi darbai turėjo atitikti aukštus NATO kokybės standartus.
„Kvalifikuoti mūsų darbuotojai bei jų pasitelkti partneriai visus darbus padarė laiku ir kokybiškai, rezultatą matome – naujam gyvenimui prikeltas senas, 1917 m. pastatytas pastatas, jis įrengtas patogiai bei šiuolaikiškai, visapusiškai pritaikant dabartinei paskirčiai“, – komentavo UAB Merko statyba vadovas.
Atliekant rekonstrukciją, buvo pakeistas stogas, sustiprinti pamatai, pakeistos vidaus inžinerinės sistemos, mediniai langai, atnaujintas fasadas, įrengtos kareivinės, sutvarkyta aplinka. Tuo pačiu reikėjo išsaugoti, sutvarkyti freskas, pakeisti Rusijos caro laikais statytas laiptines taip, kad jos niekuo nesiskirtų nuo buvusių anksčiau. Teko imtis ir neįprastų sprendimų. Pavyzdžiui, kol vyko darbai, virš statinio buvo pastatytas laikinas stogas, kad jis daugiau nedrėktų.
Istorinis pastatas renovuotas pagal UAB Merko statyba ir NSPA (NATO Support and Procurement Agency) pasirašytą sutartį, atliktų darbų vertė – apie 6 mln. eurų.
Statinys Jėgerių batalione pastatytas XX a. pradžioje kaip Kauno tvirtovės dalis, jose buvo įsikūręs carinės kariuomenės 2-asis pėstininkų batalionas. Atkūrus Nepriklausomybę pastatas atiteko Lietuvos kariuomenei, ten įsikūrė įvairūs padaliniai, 1923-1940 m. veikė Karo mokykla, 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.